gysla

gýsla sf. (1) 1. K, J kraujo ar limfų tekamasis indas: Gýsla ant kaktos išsivertusi Sml. Nuo šito balso stingo kraujas mūsų gyslose J.Balt. Sentėvių kraujas gyslos[e] prašneko L.Gir. Gýslą persipjovė, tai kraujas kad švirkštė Nj. Plasta gyslos (pulsas muša) SD14. Gýsla kruta, tvinkčioja KI41. Gýslos kad plaka, kad plaka! Gs. Širdis mano alpsta, gyslos dreba (susijaudinus) rš. Ir Peliksiui „suvirpėjo gyslelės“ rš. ^ Kai tėvas numirė, tai ji kaip vanago gysla pasidarė nuo rūpesčių Lš. Kojos kaip gyslos (laibos visiškai) Mtl. Kad tau pasukt [mirštančiam] gýslas, kaip tu pasukei žmonimù pinigus Vrnv. 2. sausgyslė: Narinė gýsla, sutraukimo gýsla KII193. Kūnas ..., tęsdamas žemyniui ..., gýslas traukė DP176. Pasakyk kaulamus tiemus, kad aš juos vėl apvilksiu oda jų ir nustiprysiu juos gyslomis jų MP331. 3. nervas: Diegliai per gyslas, gyslom diegia Ss. 4. karvės papilvėje iškilus ruožas, einantis į tešmenį: Pieno gýsla KII57. Tęvų gyslų karvė y[ra] nepieninga Šts. 5. KI41 medienos pluoštas, rievė; medžio sulčių takas: Apušė ir pušis eita gýsloms, nes medis auga į rinkį Sd. Medis nu siaubimo žiaudžio oro netur sulinių gyslų, teip didžiai ištemptų S.Dauk. 6. LTII439 augalo lapo sulčių tekamasis indas, lapadirgsnis: Gyslelės lapo SD463. 7. KII339 vandens takas žemėse: Kaipgi nebus pas mus šlapia – mat gryčia ant gyslos pastatyta Upt. Kasa kasa [šulnį], ir vis da neaptinka gyslos Slm. 8. metalo ar mineralo siauras ilgas ruožas įžemyje: Daugelyje vietų lizdais ir gyslomis guli auksas rš. Rūdžių gyslos yra žemės plutos plyšiai, užpildyti įvairiais metaliniais mineralais EncIX75. 9. B, Lp nyčių virvelė, einanti išilgai rykštės: Atsekit tik gyslą, permaukit nytį, ir nereiks pervert visos nytys Mrj. 10. šaudomojo lanko virvelė: Piktadėjai intempė kilpinį, prietaisė strėlas savo ant gyslų, idant strėliotų Mž526. 11. prk. nuotaika, ūpas: Ot gýslon pagadijau (pataikiau, labai patiko mano pasakymas)! Slm. Pagadyk negyslon, tai tuoj piktas nelabas (supyksta, jei ne pagal jį pasakyta ar padaryta) Slm. Jai kaip kokia gyslẽlė kada užeina: po kartais pakalba viškai su razumu, o po kartais – nei šiam nei tam nukalba Slm. 12. prk. jėga: Tempėsi iš visų gyslų, kad tik pasirodytų kai ko verta rš. Rašyt – tai ne art iš visų gýslų Skr. Visomis gýslomis spirtis BŽ106. 13. scom. prk. liesas, silpnas, menkas žmogus ar gyvulys: Mat gýsla – tokį maišą nunešė! Ėr. O ko dabar ašaroji, gýsla! Skr. Eik tu, gýsla, verčiau namo Rs. Mūsų Petrelis viškai (visiškai) gýsla An. 14. scom. prk. kietas, šykštus žmogus: Iš tokio gýslos nė prašyte neprašyk: vis tiek negausi Kl. Taupus buvo kaip gysla A.Vencl. 15. scom. prk. žmogus ar gyvulys, kuris visur lenda: Ta boba tikra gýsla – lenda visur Slnt. Kur čia lendi, gýsla?! Kl. 16. prk. šaltinis: Tai ne menka pelno gysla V. Kudir.

◊ gýslos užšãlo mirė: Senio ir gýslos buvo užšãlę, kol daktarą parvežė Mrk.